arberzhu-bi.the-up.com

mire se erdhet.ketu do te gjeni gjera per:kompjutera,histri,gjeografi,programe hack,gjuha shqipe,instalime te windowsave etj.shikoni me tej ne tabelat me poshte dhe do te gjeni informacionet qe doni.nese doni te regjistroheni ne forum prekni regjistrohuni
 
ForumiForumi  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  Lista e AnėtarėveLista e Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 pashalleqet e medha shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
arber
Admin


Numri i postimeve: 14
Join date: 04/03/2008

MesazhTitulli: pashalleqet e medha shqiptare   Wed Mar 05, 2008 8:13 am

PASHALLĖQET E MĖDHA SHQIPTARE
(1771 - 1831)

Vėshtrim i pėrgjithshėm i periudhės
Si nė tė gjithė Perandorinė Osmane, edhe nė tokat shqiptare, gjatė shek. XVIII e sidomos nė gjysmėn e dytė tė tij, filloi tė mbizotėronte njė situatė e re, e cila solli zhvendosje tė rėndėsishme nė raportin e forcave ekonomiko-shoqėrore dhe politike tė vendit.
Nė jetėn ekonomike mori pėrhapje tė mėtejshme ekonomia e mallrave, vazhdoi tė fuqizohej sistemi i ēifligjeve si pronė feudale private dhe u thellua diferencimi nė gjirin e klasės feudale, u shtypėn njėra pas tjetrės kryengritjet fshatare, tė gėrshetuara me rebelimin e feudalėve ushtarakė tė rėnė ekonomikisht, dhe filloi afrimi i feudalėve qeveritarė me krerėt ushtarakė malėsorė. Lufta e familjeve ēifligare mė tė fuqishme pėr tė marrė e pėr tė mbajtur pushtetin, tėrhoqi me vete forca tė rėndėsishme tė shoqėrisė shqiptare. Kjo luftė e acaroi pėr disa dhjetėvjeēarė gjendjen anarkike nė tė gjithė vendin, por edhe i dha fund asaj pėr tė filluar njė fazė tė re zhvillimi nė lėmin ekonomik e kulturor dhe nė atė shoqėror e politik.
Nė gjysmėn e dytė tė shek. XVIII nė tokat shqiptare pati njė zhvillim mė tė madh ekonomik e kulturor nė krahasim me shekujt pararendės, u rrit prodhimi bujqėsor e blegtoral pėr treg, dhe lidhur me kėtė, qytetet shqiptare njohėn njė zhvillim mjaft tė shpejtė. Ato u bėnė tregje tė rėndėsishme nė radhė tė parė pėr artikujt e bujqėsisė e nė mėnyrė mė tė kufizuar pėr prodhimet e esnafeve vendase. Sfera e veprimtarisė sė kėtyre qyteteve u shtri pėrtej tokave shqiptare, duke zhvilluar njė tregti mjaft tė gjallė tranzite midis viseve perėndimore e qendrore tė Gadishullit Ballkanik dhe Evropės.
Lidhjet qė u krijuan ēuan nė forcimin e dy tregjeve me rėndėsi ndėrkrahinore qė patėn si bosht dy qytetet kryesore, Shkodrėn dhe Janinėn. Formimi i kėtyre tregjeve ishte njė hap i rėndėsishėm pėrpara drejt bashkimit ekonomik tė vendit. Kėtu filloi tė vepronte njė shtresė e re shoqėrore qė po zhvillohej nė qytete, borgjezia tregtare shqiptare.
Por lidhjet me sferėn e veprimit tė kėtyre tregjeve ishin ende tė dobėta, ato hasnin nė vėshtirėsitė dhe pengesat qė krijonte sistemi i timarit me mjedisin e vet feudal rrethues, i cili nuk lejonte shkrirjen e tyre nė njė treg tė vetėm kombėtar. Borgjezia tregtare ishte e dobėt nė numėr dhe e varur nga pėrfaqėsuesit e parisė sė vjetėr feudale, qė kishte nė dorė pushtetin politik.
Ndryshimet qė u kryen nė planin ekonomik, sollėn pasoja tė rėndėsishme edhe nė fushėn shoqėrore e politike, qė u pasqyruan nė fuqizimin e pronarėve tė mėdhenj ēifligarė vendas, nė kurriz tė pushtetit qendror, i cili pa ata nuk ishte nė gjendje tė ushtronte sundimin e vet mbi provincat. Kėto familje tė mėdha feudale, oxhaqet, bashkuan me pushtetin ekonomik edhe atė vendor, vendosėn sundimin e tyre nė vend, tė cilin e bėnė nė fakt tė trashėgueshėm.
Tė interesuar nė fillim pėr tė mos ndarė mė me osmanėt pushtetin ekonomik tė vendit, ku kishin zotėrimet e veta, oxhaqet shqiptare u drejtuan mė nė fund edhe kundėr pushtetit qendror dhe pėrpjekjeve tė tij pėr tė mbajtur ende nė kėmbė sistemin e vjetėr feudal ushtarak tė timareve dhe pėr tė ushtruar, nėpėrmjet funksionarėve tė dėrguar nga qendra, pushtetin e vet nė tokat shqiptare.
Edhe pse ishte e lidhur me interesat e feudalėve tė mėdhenj ēifligarė, lindja e kėtyre pashallėqeve, objektivisht, u pėrgjigjej edhe interesave tė shtresave tė reja shoqėrore, elementėve tė borgjezisė tregtare. Kėta kishin nevojė pėr krijimin e njė pushteti tė fortė nė vend, qė tė ishte nė gjendje t’i vinte fre anarkisė, gjė qė s’e bėnte mė pushteti qendror osman, dhe pėr krijimin e uniteteve politike mė tė mėdha se sanxhakėt, tek tė cilėt shihnin jo vetėm njė zgjerim tė tregut tė brendshėm, por edhe njė pėrpjekje pėr tė shkėputur trevat shqiptare, tė Veriut e tė Jugut nga kontrolli i administratės osmane. Nė kėta faktorė i kishte rrėnjėt formimi e fuqizimi i pashallėqeve shqiptare gjysmė tė pavarura tė Shkodrės e tė Janinės nė gjysmėn e dytė tė shek. XVIII dhe nė fillim tė shek. XIX.
Pashallėqet shqiptare tė shek. XVIII - fillimi i shek. XIX, shėnuan njė hap tė parė drejt bashkimit politik tė vendit, siē ishte arritur deri diku deri nė shek. XIV. Por, tė ngritur mbi themele ekonomike ende jo tė shėndosha, kur mungonte uniteti nė gjirin e klasės feudale shqiptare dhe, tė ndodhur nė kushte jo tė favorshme ndėrkombėtare, kėto pashallėqe nuk mundėn tė bėnin hapin vendimtar tė shkėputeshin vetė nga varėsia e Stambollit dhe tė shkėpusnin edhe Shqipėrinė nga sundimi i Perandorisė Osmane.
Krahas kėtyre ndryshimeve, shek. XVIII shėnoi dukuri tė reja me interes edhe nė fushėn e kulturės. U zhvillua mė tej kultura popullore, sidomos poezia, qė kishte arritur vlera artistike me poezinė epike. Qytetet u pajisėn me ndėrtesa monumentale, civile dhe tė kultit, kurse nė ambientin e kishės ortodokse piktura murale shėnoi njė lulėzim tė ri me elementė realistė. Nė qytete zhvillohej njė tip i ri letėrsie nė gjuhėn amtare, e cila nė krahasim me letėrsinė e mėparshme kishtare, merrte tani karakter kryesisht didaktik, pėrmbante elemente laike e realiste. Krijohet njė shtypshkronjė, rritet numri i librave tė botuar nė gjuhėn shqipe dhe numri i shkollave, ku veprojnė tashmė mėsues tė ditur laikė, tė cilėt pėrēojnė deri diku ndikimin e racionalizmit evropian.
Shtypja me armė e kėtyre pashallėqeve nga ana e pushtetit qendror osman e acaroi mė tej konfliktin e sundimtarėve osmanė me popullin shqiptar. Pėr tė realizuar politikėn e tij centralizuese nė Shqipėri, pushteti sulltanor shtypi qėndresėn e shtresės drejtuese vendase, e cila nuk donte tė hiqte dorė nga pozitat e veta nė administrimin e vendit. Zbatimi i kėsaj politike centralizuese, qė u quajt “pushtimi i dytė osman i vendit”, e vuri Stambollin pėrballė lėvizjeve popullore, tė cilat u ndėrthurėn me ato tė krerėve feudalė. Kėto lėvizje ēuan nė vitet 30 tė shek. XIX, nė njė varg kryengritjesh tė tjera kundėr sundimit osman, tė cilat, krahas faktorėve ideologjik, kulturor dhe politik, pėrgatitėn truallin pėr zhvillimin e lėvizjes kombėtare tė epokės sė Rilindjes nė Shqipėri.
Nė periudhėn e sundimit tė sistemit feudal ushtarak osman, me gjithė kushtet e vėshtira nė tė cilat ndodhej Shqipėria, u pėrgatitėn njė varg elementesh tė reja ekonomike, shoqėrore, politike e kulturore, qė krijuan premisat pėr kalimin nė njė periudhė historike me pėrmbajtje tė re, tė Rilindjes Kombėtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.arberzhu-bi.tk
 

pashalleqet e medha shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

 Similar topics

-
» Rrefim i nje nuseje shqiptare.
» Trevat Shqiptare - Nje Mozaik Gjeografik
» Letersia shqiptare qe nga rilnidsit tan e deri ne ditet e sotme ..

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
arberzhu-bi.the-up.com :: Histori-